šmaukšterėti

šmáukšterėti, -ėja (-ia NdŽ, -i), -ėjo 1. K, L, Š, Rtr žr. šmaukštelėti 1: Nors kiek šmaukšterėk [arkliui] botagu, ir spiria Sdk. Šmáukšterėjo par blauzdas botagu Ds. Bernas jam (varnui) šmaukšterėjo rimbu ir nukirto galvą BsPIV20. 2. žr. šmaukštelėti 6: Inširdęs šmáukšterėjo, o po čėso gailisi Mrs. 3. intr. smarkiai, staigiai įvykti, ištikti: Kad šmáukšterėjo lietaus, tai kaip iš viedro Ds. Teip smarkiai šmáukšterėjo grausmas, net langai subalzgėjo Ds.